Istorija

Palangos reabilitacijos ligoninės veiklos pradžia – 1991 metų gruodžio mėnuo. Prieš metus, kai buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, nustojo veikusi SSSR KGB sanatorija. Rugpjūčio 30 d., įtakojant Invalidų reikalų tarybai prie Vyriausybės, SAM išleidžia įsakymą Nr. 273 “Dėl respublikinės Palangos reabilitacijos ligoninės reabilitaciniam gydymui organizavimo”. Vyriausiuoju gydytoju paskiriamas Virginijus Biskys. Nedelsiant ligoninė pradedama pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, pradedama kurti visiškai nauja reabilitacijos strategija. 1992 metais buvo nutiesti tiltai su Šveicarijos Notvilio reabilitacijos centru, kur pirmąją stažuotę pradėjo ligoninės direktorius. Tai buvo pirmas žingsnis naujų technologijų kūrime Palangos reabilitacijos ligoninėje ir visoje Lietuvoje. Tai buvo naujo mąstymo, naujų minčių, kuriant naują fizinę negalią turinčių pacientų sistemą.

1994 metais, atsižvelgdama į sunkią tik neseniai Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos padėtį, Danijos karalystė atsisuko veidu į Lietuvą ir Danijos Viborgo regioninės ligoninės administracija atsiuntė savo ligoninės ambasadorę Ulą Simonsen išsiaiškinti, kokios yra galimybės Lietuvoje bendradarbiauti ir padėti Lietuvai sukurti fizinę negalią turinčių pacientų reabilitacijos sistemą. Taip prasidėjo bendradarbiavimas su Viborgo regionine ligonine, kuris tęsiasi iki šių dienų. Viborgo regioninė ligoninė dovanojo reikalingą transportą, maisto cechą, kooregacinės jėgainės projektą, kuris buvo realizuotas 2001 vasario 22 d.

Diegiant naujas reabilitacijos technologijas, senose patalpose nebuvo galimybės plėtrai. Buvo nuspręsta statyti naują spinalinių ligonių reabilitacijos padalinį. Idėja buvo subrandinta Invalidų reikalų taryboje, kuri ir pradėjo finansuoti statybą. Vėliau į šį projektą įsijungė Vyriausybė.

Dabar Lietuva turi modernų spinalinių ligonių reabilitacijos padalinį, pasitelkus geriausias technologijas iš Šveicarijos Notvilio reabilitacijos centro ir Danijos Viborgo ligoninės, ir šiandien šis padalinys puikiai funkcionuoja. Kartu su nauja reabilitacijos strategija, naujų reabilitacijos technologijų įsisavinimu, joms įgyvendinti buvo ruošiami specialistai. Daugelis jų stažavosi geriausiose pasaulio reabilitacijos bazėse, o įgyta patirtis buvo skleidžiama Lietuvoje. Turėdami stiprų medicininės reabilitacijos potencialą ir siekdami aktyvinti neįgalaus paciento integraciją į visuomenę, grąžinti jį darbinei veiklai, dar 1993 metais buvo įsteigtas profesinės reabilitacijos padalinys, kuris pradžioje buvo labai kuklus. 2004 metais laimėtas Phare profesinės reabilitacijos projektas ir 2012 metais įvykdyta didžiulė šio padalinio plėtra labai sustiprino ligoninės poziciją tiek medicininės, tiek ir profesinės reabilitacijos baruose. Tai suteikia ligoninės pacientams įgyti naują profesiją, lygiaverčiai integruotis į visuomenę. Ligoninės galimybės įgauna naujas formas, tarptautinis aktyvios reabilitacijos projektas suteikia neįgaliam pacientui didesnį pasirinkimo spektrą reabilitacijos eigoje. Bendradarbiaujant su Lietuvos ir kitų valstybių aktyvios reabilitacijos centrais, ligoninė išaugo į gana įvairiapusį padalinį. Ji paruošia pacientą ne tik integruotis į darbo rinką, bet ir turiningai ir saugiai organizuoti savo laisvalaikį.

 

Palangos reabilitacijos ligoninė – tarp geriausių 800 pasaulio ligoninių Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių. 2012 metais Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžiai VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninei – paskirtas aukščiausio tarptautinis apdovanojimas „Už iškilius pasiekimus įgyvendinant sveikatą stiprinančių ligoninių strategiją“. Vienai geriausių Lietuvoje ir toli už jos ribų šalies medicinos vardą garsinančiai reabilitacijos ligoninei šį reikšmingą apdovanojimą skyrė Tarptautinio sveikatą stiprinančių ligoninių tinklo žiuri komitetas.

Šiandien Palangos reabilitacijos ligoninė prilygsta geriausiems pasaulyje reabilitacijos centrams. Ji – kaip etalonas. Čia susilieja praeitis, dabartis ir ateitis. Palanga – tarsi tam tikras matas, bylojantis, kokie mes esame, kokia valstybės praba vertybių sistemoje, kaip valstybę ir kiekvieną žmogų veikia civilizacijos dėsniai, koks socialinės politikos lygis ir kokia tos politikos humanizacija, pagaliau – koks požiūris į kiekvieną žmogų, kurio būtis tokia trapi…