Šriftas:
A
A+-
A++
Fonas:
Balta
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Nerodyti
Rezervacija
Sėkmės istorijos
KAROLIO istorija
Karolis L. dirbti pradėjo nuo keturiolikos metų. Eidamas dvidešimtuosius išvyko į Jungtines Valstijas, įsidarbino automobilių plovykloje. Vos po pusmečio įvyko nelaimė – vaikinas pateko į autoavariją. Po traumos Karolis neteko 60 proc. darbingumo.
Grįžęs į Lietuvą, darbštus vaikinas nenorėjo gyventi iš pašalpų. Darbo biržoje sužinojęs apie profesinę reabilitaciją atvyko į Palangą. Palangos reabilitacijos ligoninėje K. Latakas ne vien stiprino sveikatą, o mokėsi ir kūrė verslo planus. Iš Palangos jis sugrįžo su verslo idėjomis, kaip galėtų prekiauti žuvimi – šviežia, rūkyta. „Apie neįgaliųjų užimtumo rėmimo programą sužinojau besimokydamas kursuose. Tada atėjau į darbo biržą, pasiteiravau, ir man išaiškino, kad naujų darbo vietų kūrimui valstybė skiria pinigų“- sako K. Latakas. Sukūręs verslo planą, jis pirmiausia įsteigė savo įmonę – mažąją bendriją „Kardžuvė“. Jo verslo pradžiai valstybė skyrė 37 tūkstančius 19 litų. Sausio mėnesį šis 22 metų vaikinas atidarė žuvies krautuvėlę Mažeikiuose.
„Geriausia reabilitacija pasirodė darbas. Be to, grįžęs neturėjau nė cento, o gyventi tai reikėjo. Nebandžiau įrodyti, kad negaliu“, – tvirtina K. Latakas.
ERIKO istorija
22 metų Erikui A. po traumos buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Taisydamas sveikatą Palangos reabilitacijos ligoninėje, sužinojo apie profesinę reabilitaciją. Gavęs darbo biržos siuntimą atvyko į Palangą. Profesinės reabilitacijos metu jis įgijo smulkaus verslo administratoriaus specialybę. Mokslai sekėsi puikiai. Dar besimokydamas Erikas kūrė verslo planus. Baigęs profesinę reabilitaciją įsteigė sėkmingai veikiančią uždarąją akcinę bendrovę, teikiančią buhalterijos konsultacijas. Planuose dar viena įmonė .
„Galiu užtikrinti, kad profesinė reabilitacija buvo labai svarbus žingsnis mano profesinės karjeros ir savarankiško gyvenimo link, – teigia Erikas. – Įgijau žinių, sustiprinau sveikatą, turėjau galimybę susidėlioti savo mintis ir suvokti, ką norėčiau veikti, sustiprėjo pasitikėjimas savimi. Visiems neįgaliesiems norėčiau pasakyti – atraskite drąsos, važiuokite į profesinę reabilitaciją, įgysite specialybę, sustiprėsite, tiesiog turėsite galimybę pabandyti atrasti atsakymą į klausimą: ką aš galiu? Tai kur kas geriau, nei galvoti apie tai, ko negali, ir toliau nieko neveikti...“
ARVYDO istorija
Arvydas K. – buvęs statybininkas. Visą gyvenimą dirbęs sunkų fizinį darbą, nesitikėjo, kad taip susiklostys likimas - po patirtos traumos ne tik nebevaldo abiejų kojų, tačiau neteko ir dalies regėjimo. Gydytojai nustatė 20 proc. darbingumo lygį. Teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Darbo biržoje sužinojęs apie profesinę reabilitaciją, Arvydas pasirinko Palangos reabilitacijos ligoninę. Didelių vilčių vyriškis nepuoselėjo - su tokia negalia sunku konkuruoti darbo rinkoje.
Atvykęs neturėjo aiškių planų dėl tolimesnės profesinės veiklos. Traukė medžio dizainas, juvelyrika, tačiau prastas regėjimas neleido tikėtis sėkmės šiose srityse. Buvo pasiūlyta mokytis siuvėjo profesijos. Pradžioje vyras juokėsi, neva tai labai moteriška specialybė, tačiau patyrusios mokytojos sudomintas ryžosi pabandyti, ir galop taip įsitraukė į procesą, kad dar besimokydamas įsigijo siuvimo mašiną, ir visą savo laisvalaikį paskyrė siuvimui. Šiandien Arvydas dirba vienoje Plungės uždaroje akcinėje bendrovėje, siuvančioje dirbinius iš lino ir yra giriamas darbdavių už kruopštumą bei darbštumą.
Arvydas K. – buvęs statybininkas. Visą gyvenimą dirbęs sunkų fizinį darbą, nesitikėjo, kad taip susiklostys likimas - po patirtos traumos ne tik nebevaldo abiejų kojų, tačiau neteko ir dalies regėjimo. Gydytojai nustatė 20 proc. darbingumo lygį. Teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Darbo biržoje sužinojęs apie profesinę reabilitaciją, Arvydas pasirinko Palangos reabilitacijos ligoninę. Didelių vilčių vyriškis nepuoselėjo - su tokia negalia sunku konkuruoti darbo rinkoje. Atvykęs neturėjo aiškių planų dėl tolimesnės profesinės veiklos. Traukė medžio dizainas, juvelyrika, tačiau prastas regėjimas neleido tikėtis sėkmės šiose srityse. Buvo pasiūlyta mokytis siuvėjo profesijos. Pradžioje vyras juokėsi, neva tai labai moteriška specialybė, tačiau patyrusios mokytojos sudomintas ryžosi pabandyti, ir galop taip įsitraukė į procesą, kad dar besimokydamas įsigijo siuvimo mašiną, ir visą savo laisvalaikį paskyrė siuvimui. Šiandien Arvydas dirba vienoje Plungės uždaroje akcinėje bendrovėje, siuvančioje dirbinius iš lino ir yra giriamas darbdavių už kruopštumą bei darbštumą.
Paskutinį kartą redaguota:
2019-05-28 15:15